Yra maisto rūšis, kurios žaliava yra įprastas maistas ir kuri skiriasi nuo įprasto maisto. Ji būna miltelių, skysčio ir kt. pavidalo. Panašiai kaip pieno milteliai ir baltymų milteliai, ji gali būti vartojama per burną arba į nosį ir lengvai virškinama arba absorbuojama be virškinimo. Ji vadinama „specialios medicininės paskirties mišiniu“, tai yra, dabar kliniškai dažniau naudojama enterinė mityba.
1. Kas yra enterinis maitinimas?
Enterinė mityba (EM) – tai mitybos palaikymo būdas, kai per virškinamąjį traktą organizmas gauna įvairių maistinių medžiagų, kad būtų patenkinti fiziologiniai ir patologiniai organizmo poreikiai. Jos privalumai yra tai, kad maistinės medžiagos yra tiesiogiai absorbuojamos ir panaudojamos per žarnyną, todėl tai yra fiziologiškiau, patogiau vartoti ir pigiau. Ji taip pat padeda palaikyti žarnyno gleivinės struktūros vientisumą ir barjerinę funkciją.
2. Kokiomis sąlygomis reikalinga enterinė mityba?
Visiems pacientams, kuriems reikalinga mityba ir kuriems funkcionuoja bei yra laisvas virškinimo traktas, gali būti taikoma enterinė mityba, įskaitant disfagiją ir kramtymą; negalėjimą valgyti dėl sąmonės sutrikimo ar komos; stabilų virškinamojo trakto ligų, tokių kaip virškinimo trakto fistulė, trumposios žarnos sindromas, uždegiminė žarnyno liga ir pankreatitas, periodą; hiperkatabolinę būseną, pvz., pacientus, sergančius sunkia infekcija, operacija, trauma ir dideliais nudegimais. Taip pat yra lėtinių vartojimo ligų, pvz., tuberkuliozė, navikai ir kt.; priešoperacinę ir pooperacinę mitybą; adjuvantinį navikų chemoterapijos ir radioterapijos gydymą; mitybą nudegimų ir traumų atveju; kepenų ir inkstų nepakankamumą; širdies ir kraujagyslių ligas; įgimtus aminorūgščių metabolizmo defektus; parenteralinės mitybos papildymą arba perėjimą prie senos.
3. Kokios yra enterinio maitinimo klasifikacijos?
Pirmajame seminare, skirtame enterinių mitybos preparatų klasifikacijai, Kinijos medicinos asociacijos Pekino skyrius pasiūlė pagrįstą enterinių mitybos preparatų klasifikaciją ir pasiūlė suskirstyti enterinius mitybos preparatus į tris tipus: aminorūgščių, viso baltymo ir komponentų. Aminorūgščių matrica yra monomeras, apimantis aminorūgščių arba trumpųjų peptidų, gliukozės, riebalų, mineralų ir vitaminų mišinį. Ji tinka pacientams, kurių sutrikusi virškinimo trakto virškinimo ir absorbcijos funkcija, tačiau turi prastą skonį ir tinka maitinti per nosį. Viso baltymo tipo azoto šaltinis yra viso baltymo arba laisvojo baltymo. Ji tinka pacientams, kurių virškinimo trakto funkcija normali arba beveik normali. Ji turi gerą skonį ir gali būti vartojama per burną arba į nosį. Komponentų tipą sudaro aminorūgščių komponentas, trumpųjų peptidų komponentas, viso baltymo komponentas, angliavandenių komponentas, ilgos grandinės trigliceridų (LCT) komponentas, vidutinės grandinės trigliceridų (MCT) komponentas, vitaminų komponentas ir kt., kurie dažniausiai naudojami kaip papildai arba stiprikliai subalansuotai enterinei mitybai.
4. Kaip pacientai renkasi enterinį maitinimą?
Nefrozė sergantiems pacientams padidėja baltymų suvartojimas ir jie linkę į neigiamą azoto balansą, todėl jiems reikalingi mažai baltymų ir amino rūgščių turintys preparatai. Inkstų ligomis sergantiems pacientams skirti enteriniai mitybos preparatai yra gausūs nepakeičiamųjų amino rūgščių, juose mažai baltymų, mažai natrio ir kalio, todėl jie gali veiksmingai sumažinti inkstų naštą.
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, aromatinių aminorūgščių, triptofano, metionino ir kt. metabolizmas yra blokuojamas, šakotosios grandinės aminorūgščių sumažėja, o aromatinių aminorūgščių padaugėja. Tačiau šakotosios grandinės aminorūgštis metabolizuoja raumenys, todėl nedidėja kepenų apkrovos ir jos gali konkuruoti su aromatinėmis aminorūgštimis, kad patektų į hematoencefalinį barjerą, pagerindamos kepenų ir smegenų ligas. Todėl šakotosios grandinės aminorūgštys gali sudaryti daugiau nei 35–40 % visų aminorūgščių kepenų ligomis sergančių žmonių maistinėse medžiagose.
Po sunkių nudegimų pakyla paciento kūno temperatūra, išsiskiria dideli kiekiai hormonų ir uždegiminių faktorių, todėl organizme vyksta didelė medžiagų apykaita. Išskyrus žaizdą, žarnynas yra vienas iš pagrindinių organų, kuriame vyksta didelė endogeninė medžiagų apykaita. Todėl nudegimų atveju mityba turėtų apimti daug baltymų, daug energijos ir lengvai virškinamų riebalų bei mažiau skysčių.
Enteriniai mitybos preparatai pacientams, sergantiems plaučių ligomis, turėtų turėti daug riebalų, mažai angliavandenių ir tik baltymų, kad būtų palaikomas liesasis audinys ir anabolizmas, siekiant pagerinti kvėpavimo funkciją.
Dėl chemoterapijos įtakos pacientų, sergančių piktybiniais navikais, mitybos būklė ir imuninė funkcija yra prasta, o naviko audinys sunaudoja mažiau riebalų. Todėl reikėtų rinktis maisto preparatus, kuriuose yra daug riebalų, daug baltymų, daug energijos ir mažai angliavandenių, į kuriuos būtų pridėta glutamino, arginino, MTC ir kitų imuninę sistemą stiprinančių maistinių medžiagų.
Diabetu sergantiems pacientams skirtuose maisto produktuose esantys angliavandeniai turėtų būti oligosacharidai arba polisacharidai, be to, juose turėtų būti pakankamai maistinių skaidulų, kurios padeda sulėtinti cukraus kiekio kraujyje kilimo greitį ir mastą.
Įrašo laikas: 2022 m. rugsėjo 14 d.